Kuomet turite kelionės tikslą – yra skirtingi būdai, kaip galite jį pasiekti. Pavyzdžiui, galite važiuoti dviračiu, autobusu, eiti pėsčiomis, eiti tiesiausiu keliu arba vingiuotu, vedančiu per gražias apylinkes. Panašiu būdu jogoje taip pat yra skirtingi keliai, bet jie visi veda į tą patį.
Pagrindiniai klasikiniuose jogos raštuose įvardijami keliai (ypatingai Bhagavad Gitoje) yra:
- Gyan joga – išminties, žinių kelias
- Karma joga – veiksmo kelias
- Bhakti joga – atsidavimo, meilės kelias
Šri Šri Ravi Šankaras sako, kad šie trys jogos keliai yra kaip vienos kėdės kojos, jei patrauki už vienos kojos – kitos taip pat priartėja. Tarkim jums labai patinka mamos keptas obuolių pyragas. Mėgti tą pyragą yra Bhakti joga. Tuomet jūs norite sužinoti, kaip jis gaminamas, kokie ingredientai – tai jau yra Gyan joga ir galiausiai jūs jį gaminate ir kepate – tai yra Karma joga. Taigi, visi šie keliai nėra atskiri, jie tiesiog kaip skirtingos pusės vienos monetos. Kiekvienas kelias turi savo būdą, kaip juo keliauti. Tarkim, jei tai kelias ant žemės- patogiausia ir greičiausia keliauti automobiliu, jei tai kalnai – reikės kopti, o jei tai kelias per jūrą – reikės plaukti laivu arba skristi lėktuvu. Kiekvienas kelias turės savo keliavimo metodus.
Gyan joga
Kokie gi metodai yra Gyan jogos kelio? Adi Shankaračarija pateikė sutrą “Sadhana Chatustaya”, kas reiškia – yra keturi žinių stulpai arba atramos. Stulpo arba atramos paskirtis yra išlaikyti stogą. Jei kolona nestabili – stogas nukris. Jei atramos nestabilios ir ateina stiprus vėjas – stogą nupūs. Bet jei atramos stabilios – nesvarbu koks vėjas – stogas išlieka, pastatas nesugrius. Lygiai taip pat, kai mes stipriname žinių atramas, žinios mumyse įsitvirtina. Kitu atveju – sėdėdami klasėje, mes linksime: “taip , taip, tai tikrai tiesa”. Bet tik išėję į lauką, jūs to ką girdėjote netaikote, leidžiate sau galvoti – “ne, tai praktiniam gyvenime neveikia, tai per sudėtinga”.
4 žinias sutvirtinantys stulpai
Pirmasis stulpas yra Viveka, arba sugebėjimas atskirti. Atskirti, kas keičiasi, kas nesikeičia, kas amžina, o kas laikina. Kuomet pastebime, kad viskas šiame kūne keičiasi, pasaulis keičiasi, mano visa aplinka keičiasi – suvokiame, kad yra kažkas nesikeičiančio. Sugebėjimas atskirti, suvokti, kas keičiasi ir kas nesikeičia ir yra Viveka. Tai stabilizuoja visas mūsų įgytas žinias.
Antras stulpas yra Vairagya arba centruotumas. Kai mes esame centruoti – tuomet priešingos situacijos mūsų taip neišbalansuoja. Jeigu viskas gyvenime klostytųsi tobulai – žinių įgijimas, pritaikymas neturėtų didelės vertės. Kuomet įvykiai klostosi ne visai pagal planą – tuomet atsitinka tikrasis žinių išbandymas ir įvertinimas. Jei sugebate išlikti įvairiose, net ir priešingose situacijose centruoti, neprarasti savo balanso – jūs esate tikras sadhak – einantis jogos keliu.
Trečiasis stulpas sudarytas iš Shat Sampatti arba šešių turtų. Kodėl tai vadinama turtais – nes tuos dalykus galima sukaupti per gyvenimą, per nuolatines praktikas. Ir tai yra tikrieji turtai. Turtais mes laikome pinigus banko sąskaitoje, bet tikrieji turtai yra kiek subrendo mūsų sąmonė, mūsų gyvenimas. Kokie gi yra tie 6 turtai?
- Šama arba jausti pasitenkinimą, jaustis ramybėje. Daiktai, žmonės atsiranda, pradingsta iš mūsų gyvenimo, bet ar aš lieku ramus, ar aš esu vidiniame pasitenkinime. Jei prarandu savo ramybę – prarandu ir žinias. Tą akimirką, kai atsitinka kažkas sukrečiančio, netikėto – visos žinios tarsi išskrieja pro langą.
- Dama – pojūčių kontrolė. Sugebėjimas valdyti savo pojūčius. Tarkim žinome, kad tam tikras maistas mums kenkia, bet labai jo užsimanome – ir pasiduodame. Jūsų liežuvis laimėjo, ne jūs. Sugebėjimas kontroliuoti pojūčius padeda įsitvirtinti žiniose.
- Titiksha – susitvardymas, sugebėjimas nepamesti savęs, kuomet atsitinka labai sudėtingos arba labai pakylėjančios situacijos, ar išbandymai.
- Uparati – sugebėjimas mėgautis. Rati reiškia atrasti džiaugsmą. Uparati reiškia sugebėjimas atrasti džiaugsmą. Kai mes sugebame atrasti džiaugsmą tiesiog pačiame gyvenime – tai mus verčia judėti į priekį.
- Šradha – tikėjimas. Tikėjimas nereiškia abejonių nebuvimą. Tikėjimas tai jausti meilę kažkam, ko mes nežinome. Jei būsime tik tame, ką žinome – mūsų žinios niekada nedidės. Jei laikysime žiniomis tik tai kas jau yra žinoma, tas žinių paketas niekuomet neišsiplės. Kad galėtume judėti į priekį ir sutvirtinti žinias – tikėjimas yra būtinas. Tarkim skrendate lėktuvu – juk privalote turėti tam tikro tikėjimo pilotu. Jūs pats nežinote kaip valdyti lėktuvą, bet nebėgate iš jo panikuodami. Tik tikėjimo dėka pasaulis gali funkcionuoti. Mes laikome pinigus banko sąskaitoje – tikėdami, kad jie ten ir liks. Taigi, tiek materialiame, tiek dvasiniame keliuose- tikėjimas arba šradha yra būtini stabilumui.
- Samadhan – sugebėjimas būti laimingam su tuo, ką turi. Dažnai mes trokštame vis daugiau ir daugiau ir nesijaučiame laimingi su tuo, ką turime. Kuomet esame laimingi su tuo, ką jau turime – tuomet esame ramūs ir žinios gali išsiskleisti.
Praktikuodami savo sadhana arba dvasines praktikas – jogą, meditaciją, kvėpavimus – mes kaupiame vis daugiau šių turtų.
Ketvirtasis žinių stulpas yra Mumukšatva – intensyvus žinių troškimas, ilgesys žinioms, intensyvus noras sužinoti tiesą. Kažkas, kas nenori sužinoti – žinios gali būti jam prieš akis, bet jis jų nematys. Galite atvesti arklį prie pat vandens telkinio, bet kol jis pats neužsinorės gerti – jis negers. Arklys turi norėti pats. Taip pat, kol nėra aistros žinioms, noro sužinoti “kas aš”, “kas visas šis pasaulis?” – žinios nebus stabilios. Mes girdėsime kažką ir pamiršime tai, tai nepadarys mūsų gyvenime didelio skirtumo. Mumukšatva suteikia tą stabilumą, tą sugebėjimą įgyti žinių.
Iki tam tikro lygio mes visi jau turime visus šiuos keturis žinių stulpus. Mes visi iki tam tikro lygio sugebame atskirti, esame iki tam tikro lygio centruoti, iki tam tikro lygio turime netgi tuos šešis turtus, iki tam tikro lygio mes ieškome žinių. Bet Gyan jogos kelyje – mes visa tai stipriname, stabilizuojame ir tokiu būdu žinios mumyse įsitvirtina, mes pradedame jomis gyventi.
Joga Vašištoje skiriami keli žinių etapai:
Šravana – klausytis, skaityti, ieškoti žinių
Manana – kontempliuoti, apmąstyti tai, ką sužinojai
Niddhidyasa – patirti
Pirmiausia jūs kažkur įgyjate žinias, tuomet apmąstote jas, kontempliuojate apie jas, galiausiai paverčiate jas savomis, sava patirtimi.
Tarkim vaikas mato kitus važiuojančius dviračiu. Jis nori išmokti. Jis klauso tėčio ar mamos patarimų, kaip tą daryti. Tuomet jis remdamasis tuo, ką girdėjo, mėgina pats. Ir galiausiai pradeda važiuoti, kelis kartus griūva, keliasi, bando vėl ir vėl, kol vieną dieną važiuoja dviračiu taip gerai, kad net nebegalvoja, kaip minti tuos pedalus, tarytum būtų gimęs mokėdamas.
Taigi, šios keturios žinių atramos reikalingos tam, kad įsitvirtintume įgytose žiniose ir paverstume jas savo pačių patyrimu. Priešingu atveju – tai liks tik dar viena tuščia, nieko nekeičiančia informacija.